Sakoma, kad kūryba yra laisvė, bet su kiekvienu piešiniu suvokiu, kad esu šios laisvės belaisvė. Vos prisėdus taškuoti nurimsta protas, atgyja vidus, įrankio nesinori paleisti, net tuomet, kai antra ar trečia valanda nakties. Kartais atrodo, kad paveikslas jau baigtas, tadapamatai, kad dar vieno taškelio trūksta, dar paryškinti spalvą reikia… dar… dar… Šis procesas užvaldė, taškavimas turi emocinę įkrovą.